Prabėgus vos keletui metų po premjeros Mercedes-Benz S-klasės modeliuose, saugos pagalvė tapo standartinės visų šios markės automobilių įrangos dalimi.
* Iki šių svarbių įvykių automobilių saugos srityje nueitas penkiolika metų trukęs kūrybinis kelias.
1981 metais Mercedes-Benz tapo pirmuoju automobilių gamintoju pasaulyje, serijiniuose automobiliuose įrengusiu saugos pagalves ir diržų įtempiklius. Šie du svarbūs pasyviojo saugumo sprendimai pirmąsyk pademonstruoti 1981-ųjų Ženevos automobilių parodoje pristatytame S-klasės sedane. Tai buvo šiuolaikinių saugos pagalvių diegimo visuose lengvuosiuose automobiliuose pradžia, o Mercedes-Benz modelius su saugos pagalvėmis ir diržų įtampikliais buvo galima užsisakyti jau 1982-aisiais. Nuo 1992 metų vairuotojo saugos pagalvė tapo standartinės įrangos dalis visuose Mercedes-Benz modeliuose, 1994-aisiais standartinė įranga pasipildė priekyje sėdinčiam keleiviui skirta saugos pagalve. Po to Mercedes-Benz įdiegė dar daugybę kitų naujovių saugos pagalvių technologijų srityje.
Saugos pagalvių turimus Mercedes-Benz pradėjo dar 1966 metais, o 1967-aisiais jau prasidėjo praktiniai bandymai. Tai buvo kompanijos reakcija į juntamą avaringumo padidėjimą septintąjame dešimtmetyje. Ankstesniais metais Mercedes-Benz jau buvo įdiegęs inovatyvių pasyviojo saugumo sprendimų, pvz. saugus kėbulas su tvirta keleivių kabina bei deformacinėmis zonomis priekyje ir gale. Saugos pagalvės tapo itin svarbia kompanijos darbų kryptimi nuolat gerinant automobilių saugumą.
Papildomą impulsą saugos pagalvių sistemos tyrimams tyrimams suteikė Jungtinių Valstijų planai nuo 1969 metų visuose automobiliuose privalomai diegti automatines vairuotojo ir keleivių apsaugojimo sprendimus. Saugos pagalbės buvo laikomos itin perspektyvia technologija, kuri leistų įvykdyti naujuosius reikalavimus. Saugos pagalvių, kaip vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio apsaugojimo incidento metu priemonės, veikimo principai buvo užpatentuotos šeštąjame dešimtmetyje. Šios technologijos pionieriai buvo vokietis Valteris Lindereris (Walter Linderer), 1951 metų spalio 6 dieną gavęs patentą DE 896312, ir amerikietis Džonas Hedrikas (John W. Hedrik), kuriam 1953-iųjų rugpjūčio 18-ąją išduotas patentas US 2649311.
Daugiau kaip dešimčiai metų "sulankstytas pripučiamas konteineris, automatiškai išskleidžiamas iškilus pavojui" (taip Lindererio patente aprašytas jo išradimas) tapo tyrimų, kurių tikslas paruošti jį serijinei gamybai, objektu. Visą septintąjį dešimtmetį Mercedes-Benz inžinieriai, jų kolegos, dirbantys kitose automobilių gamybos įmonėse, ir tiekėjai vykdė tik teorinius tyrimus. Technologijos, reikalingos šios idėjos realizavimui, tuo metu paprasčiausiai dar neegzistavo.
Didžiausiu iššūkiu kūrėjams tapo pagalvių veikimui būtinos daviklių sistemos ir dujų generatoriai. Kai amerikiečiai išleido bandomuosius automobilius su suspaustu oru pripučiamomis saugos pagalvėmis, kurios laikytos alternatyva saugos diržams, pasirodė, kad kartais jos sukeldavo sunkius sužalojimus, o keletas atvejų pasibaigė fatališkai. Dėl šios priežasties, iš pradžių įvardintas kaip skubus, reikalavimas montuoti saugos pagalves į visus Šiaurės Amerikoje parduodamus automobilius buvo keliskart atidėtas.
Nežiūrint to, Mercedes-Benz Štutgarte dirbo prie daugeliu aspektų kitokios saugos pagalvių technologijos. Vietoje suspaustomis dujomis pripučiamų pagalvių Mercedes-Benz saugos specialistai pasirinko sistemas, veikiančias cheminių reakcijų pagrindu. Be to saugos pagalvė buvo kuriame buvo kuriama ne kaip atskira saugos priemonė, o kaip komponentas, veikiantis kartu su saugos diržais. Šis sprendimas įprasmintas tarptautiniu mastu naudojama santrumpa SRS, reiškiančia "Papildoma saugos sistema" (angl. Supplemental Restraint System). Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Mercedes-Benz laiške Vokietijos automobilių žurnalui taip aprašė savo tyrimų rezultatus: "Susidūrimo į priekį arba į galą atveju, saugos pagalvių, naudojamų kartu su saugos diržais ir galvos atramomis, efektyvumas vertintinas kaip geras".
Pradedant 1967-aisiais, dujų generatorių tyrimuose buvo naudojamos cheminės medžiagos, artimos skystiems raketų degalams. Skirtingai nuo suspaustomis dujomis užpildytų kasečių, šios rūšies generatoriai buvo patikimi ir greitai veikiantys. Atsiradusiame dujų mišinyje didžiąją dalį sudarė azotas, per sekundės dalį užpildydavęs iš suglamžyto audinio pagamintą saugos pagalvę, kuri švelniai "pagauna" keleivius, kai jie susidūrimo metu palinksta į priekį.
Svarbiausias šių pirminių tyrimu atradimas buvo suformuluotas patente DE 2152902 C 2, kuris 1971 m. spalio 23 dieną išduotas kompanijai Daimler-Benz AG. Šio patento paraiška buvo kertinis dokumentas, panaudotas konstruojant visas vėlesnes Mercedes-Benz saugos pagalves. Jame aprašyti naujos technologijos principai, po dešimtmečio panaudoti serijinėje gamyboje: davikliai registruoja smarkų sulėtėjimą, būdingą susidūrimui, ir aktyvuoja saugos pagalvės mechanizmą. Šis įjungia užtaisą, sudarytą iš natrio azido, kalio salietros ir smėlio, kuris sprogdamas išskiria daug dujinio azoto, šiek tiek vandens ir deguonies.
Kaip parodė bandymai, saugos pagalvė yra labai efektyvi tik tuo atveju, kai naudojama kartu su saugos diržais. Antroji 1981 metais Ženevoje pademonstruota Mercedes-Benz inovacija – saugos diržų įtempikliai. Iš pradžių jie buvo sukurti ir naudojami tik apsaugoti priekyje sėdinčiam keleiviui, tačiau nuo 1984 metų saugos diržų tempikliai pradėti montuoti su visų Mercedes-Benz automobilių priekinių sėdynių diržais. Kaip ir saugos pagalvės, saugos diržų įtempikliai aktyvuojami pirotechnikos pagalba: susidūrimo atveju valdantysis blokas uždega užtaisą, kuris per keletą milisekundžių įtempia inertinius tritaškius diržus. Taip sumažinamas laisvumas tarp saugos diržo ir vairuotojo arba keleivio kūno, kuris tvirtai laikomas sėdynėje, o susidūrimo metu generuojama kinetinė energija nedelsiant perduodama diržams. Pradedant 1995-asiais saugos diržų įtempikliai visuose modeliuose pradėti montuoti kartu su saugos diržų įtempimo ribokliais, taip pritaikant saugos sistemos darbą pagal individualias vairuotojo ir keleivių charakteristikas. 2002 metais įdiegus išankstinės apsaugos sistemą PRE-SAFE®, šalia pirotechninių diržų įtampiklių atsirado papildomi elektroniniai įtaisai.
Saugos pagalvių evoliucija buvo dar aktyvesnė: 1992-aisiais visų Mercedes-Benz automobilių standartinės įrangos dalimi tapo saugos pagalvė vairuotojui, o 1994-aisiais – ir priekyje sėdinčiam keleiviui. Inžinierių pastangų dėka saugos pagalvių moduliams tampant vis mažesniais ir mažesniais, atsirado galimybė sumontuoti juos kitose automobilio vietose, taip pagerinant saugumą šoninio susidūrimo atveju. 1993 metais Mercedes-Benz pristatė šoninės saugos pagalvės studiją, o 1995 metais tokią įrangą jau buvo galima užsisakyti (iš pradžių perkant E-klasę). 1998-aisiais metais S-klasės automobiliuose standartinės įrangos dalimi tapo langus dengianti saugos pagalvė. 2001 metais Mercedes-Benz SL rodsteriuose debiutavo galvą ir krūtinės lastą sauganti pagalvė. Adaptyvinės saugos pagalvės tapo PRO-SAFE™ saugos koncepcijos, realizuotos 221-osios serijos S-klasėje, dalimi. 2009 ir 2010 metais eksperimentiniame automobilyje ESF 2009, Mercedes-Benz pademonstravo visiškai naują saugos pagalvių rūšį – stabdanti pagalvė Braking Bag, sumontuota po automoblio dugnu, aktyvuojama prieš pat susidūrimą. Jos stabdantis paviršius liečiasi su kelio paviršiumi ir taip papildomai stabdo automobilį prieš smūgį.
Pirmųjų S-klasės modelių su saugos pagalvėmis ir diržų įtampikliais gamyba Zindelfingeno gamykloje pradėta dar 1980-aisiais, tačiau prekyboje 126-osios serijos, visuomenei pristatytos Ženevoje, automobiliai pasirodė 1981-ųjų liepą. Iš pradžių saugos pagalvės, skirtos vairuotojui, ir priekyje sėdinčio keleivio diržo įtempiklio komplektą už 1'525,50 Vokietijos markės buvo galima užsisakyti perkant S-klasės sedaną arba coupé. 1981 metų liepos mėnesį tuometinis S-klasės flagmanas 500 SEL kainavo 61'506 markes. Antrojoje 1981-ųjų pusėje pasirodęs coupé su tuo pačiu varikliu (500 SEC) buvo įvertintas 73'902 markėmis.
Pirmaisiais metais, kai buvo siūlomos saugos pagalvės ir diržų įtempikliai, 2'636 S-klasės pirkėjai užsisakė šią naują saugumo įrangą. Saugos pagalvės pradėjo savo žygį į triuškinančią sėkmę. Per 25 metus nuo premjeros, paskatinusios pasekti šiuo pavyzdžiu ir kitus automobilių gamintojus, saugos pagalvės buvo sumontuotos daugiau kaip dvylikoje milijonų Mercedes-Benz automobilių. 1981 metais buvęs pasirenkamąja įranga, šis sprendimas, naudojamas kartu su kitomis pasyviojo saugumo priemonėmis, išgelbėjo tūkstančius gyvybių.
www.vienaturis.lt
